Visus kartais traukia mėlyna banga, liūdesys išmuša iš pusiausvyros ar skandina liūdesys. Tai jausmas, žinomas visai žmonijai ir nuo jo nepabėgsi. Nuo pat meno pradžios žmogus visada rado būdą, kaip pavaizduoti savo jausmus, o liūdesys yra vienas iš dviejų dažniausiai pasitaikančių, svarbiausių jausmų. Tai laimės ir emocinio skausmo atitikmens priešprieša.
Priežastys, dėl kurių galime jaustis liūdnos, yra begalinės, nesvarbu, ar tai trumpalaikė akimirka, kurią įkvėpė liūdna scena, liūdnas veidas, liūdna žinia ar liūdna situacija, ar kokios nors didesnės, gilesnės, pribloškiančios gyvenimo tragedijos. Liūdesys kyla dėl praradimo, užuojautos, nevilties ar bejėgiškumo. Vizualūs liūdesio simboliai buvo susiraukęs, liūdnas veidas ir ašaros, po to nuleista galva, tuščias žvilgsnis ar nejudėjimas. Liūdnų veidų interpretacijų yra daug – nuo tikrųjų meninių vertybių iki mažų šypsenėlių, kurias naudojame kasdien.
Įkvėpti liūdesio galios, poetai visada kūrė nuotaikingus dainų tekstus, sukeliančius ašarų krioklius. Tačiau tapytojai visada siekė rasti kažką gražaus liūdname veide, ašaros švytėjimą, mėlynų emocijų tyrumą. Jų vaizdai svyruoja nuo subtilių verkiančių portretų iki įkvepiančių sielvarto žmonių fotografijų iki laukinio skausmo vaizdų, nes tai vienas iš ikoniškiausių visų laikų paveikslų „The Scream by Munch“. Liūdni šiuolaikinių vyrų ir moterų veidai užliejo vaizdinį šiuolaikinį meną – nuo ankstyvojo modernumo iki pop meno. Prisiminkite Lichtenšteino paveikslą „Verkianti mergina“ iš septintojo dešimtmečio, liūdnos šiuolaikinės moters, verkiančios dėl negrįžtamos meilės, vaizdavimą. Visuose šiuose kūriniuose yra kitokio lygio dramos nei įprastose, ramiose scenose. Jie yra savaime jaudinantys, liūdinantys ir patrauklūs.
Galbūt kai kuriuos labiausiai jaudinančius liūdnų veidų vaizdus galima rasti kapinėse, kur liūdesys yra gyventojas. Dažnai senus kapus vainikuoja verkiantys angelai, nešantys gėles ir liejantys ašaras ant mirusiojo.
Laikui bėgant formuojant grafinį dizainą, daugėjo paprastų, pakartotinai naudojamų liūdno veido simbolių. Mes visi žinome ir mylime šypsenėlę, tačiau lygiai taip pat naudojame ir priešingą – liūdną veidą. Jis siunčiamas parodyti, kad jaučiame kažkieno skausmą arba tiesiog jaučiamės nusivylę. Tobulėjant bendravimui, šypsenėlės tapo sudėtingesnės ir dabar liūdesį galima išreikšti daugybe liūdnų veidų – nuo liūdnų iki rėkiančių kančių.
Tiesa ta, kad liūdesys kyla iš įvairių šaltinių ir yra kiekvieno iš mūsų asmeninis. Tai galime rasti draugo veide, artimųjų veiduose, kolegos išraiškoje, didelėse verkiančio vaiko akyse. Ji teka melancholijos, sielvarto ir depresijos telkiniais, tuo pačiu išprovokuodama liūdną jos aukos veidą. Tai neišvengiama ir visur, bet kol mes nebijome to išreikšti, viskas gerai. Nes liūdesys ir liūdnas veidas yra neatsiejama gyvenimo dalis.
